Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg . Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą,o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip - kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.
Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros.
Nuo senų laikų beržinės malkos - vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa, lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis.
Iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.
Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios.
Plačiau
