Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros.
Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvusios. Jos dega net ir žalios, tačiau patariama kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės, turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms, dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.
Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos - medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.
Atgal
